- pirmagalinis
- pirmagalìnis, -ė adj. (2) Vžns esantis priekyje, priekinis: Pirmagalìniai ratai prasti jau Šč. Pirmagaliniùs ratus po brička pastumkit, važiuosim kermošiun Arm. Alyzas sumataravo rankom, bet dviratis lėkė kaip lėkęs dešinėn ir staiga pirmagaliniu ratu terkšt į slėgos akmenis J.Balt. Jau pirmagalìniu[i] ratu[i] reikia šina aptęst – susivažinėjo Rod. Pirmagalinès telio kojas pirmiau reikia nulupt Mrc. Ten tupi katinas, pirmagalinės kojos letena prausdamasis A.Vencl. Jautis da mėgina pirmagalìnėm kojom kapstytis Smn. | Pirmagalìniai dantys Grv. | Pirmagalinis vardas stačiai be jokios balsinės duriasi antrajan, t. y. pasturgalinian vardan A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.